- pienuotas
- 2 pienúotas, -a adj. (1) NdŽ kuris su pieniais: Pienuota žuvis LL88.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pienuotas
Look at other dictionaries:
pienuotas — pienúotas, pienúota bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pienuotas — 1 pienuotas, a adj. (1) Lkm, pienuotas (1) OG182, Als, Dbk, Plv, Skr 1. pienu suteptas, aptaškytas, aplaistytas: Pienuotas šaukštas J. Visas pienuotas Dglš. Pienuotas drabužis NdŽ. Magdelė visa pienuota įėjo į pirkią rš. | Matai, va, koks geras… … Dictionary of the Lithuanian Language
pienuota — pienúotas, pienúota bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
laižyti — 1 laižyti, laĩžo, laĩžė tr. 1. SD134, R, K liežuviu per ką braukyti: Karvė veršį savo laĩžo J. Juk liežuviu trobos nelaižysu – kas užkliūna už šepečio, tą iššluoju S.Čiurl. Ir šunes prieidami laižė votis jo DP267. Išsėmiau lig dugno išmintį.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pieninas — pieninas, à adj. (3a) Sr aplaistytas, suteptas pienu, pienuotas: Bliūdas pieninas, kur buvo pienas J. Reik išplauti uzboną, pieninas yr KlvrŽ. Apsišluostyk – pieninì zūbai! Krš. Priešais išpuolė šuo pieninu snukiu Žem. Pieninas [v]anduo, i… … Dictionary of the Lithuanian Language
pieninuotas — pieninuotas, a adj. (1) žr. 1 pienuotas 1: Paskalauk tą pieninuotą stiklinę Rdn. Šios (vištos) mušėsi su katėmis apie išvartytus pieninuotus puodelius Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
pieniškas — 2 pieniškas, a adj. (1) 1. pagamintas iš pieno ar su pienu: Valgis pieniškas J. Nevalgyti vienu sykiu mėsos ir pieniško valgio rš. Užsitūrėti nuo pieniškų arba meisiškų valgių P. pieniška n.: Jis nieko pieniška, nieko mėsiška nevalgo J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pienuitas — pienùitas, a adj. (1) Ul žr. 1 pienuotas 1: Pienùita puodynė Ds. Mūsų tai visi puodeliai pienùiti Tj. Nušoko katė nuo prieždos visa snukiu pienùitu Vžns. Lūpos pienùitos – nusišluostyk An … Dictionary of the Lithuanian Language
pienėtas — 2 pienėtas, a adj. (1) I pienuotas … Dictionary of the Lithuanian Language
rūgštėlis — 1 rūgštė̃lis sm. ppr. pl. (2) LBŽ, LFIII153, Str, Ds žr. rūgštėlė: Rūgštė̃liai – anys dera valgymui Kli. Rūgštė̃lis koks pienuotas Strn. Barščius iš rūgštė̃lių verdam, kai yr pavasarį Kkl. Su pienu rūgštė̃lių virdavom Dglš. Nueik papiliakalnėn,… … Dictionary of the Lithuanian Language
